Dviskiautis ginkmedis :: Ginkgo biloba
Dviskiautis ginkmedis (lot. Ginkgo biloba) - tai vasarą žaliuojantis lapuotis medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio. Lapai vėduoklės formos, ilgakočiai, šviežiai žalios spalvos. Medžio žievė rudos spalvos ir turi stambias raukšles. Iš pradžių augo tik Kinijoje, Korėjoje, vėliau atkeliavo ir į Europą. Lietuvoje auga tik keli medžiai. Tai seniausias medis pasaulyje, kurio amžius, manoma, siekia daugiau nei 300 milijonų metų. Pirmąkart pražįsta 20-30 metų amžiaus. Vaisius kaulavaisis.
Augalų sistematikoje priklauso plikasėkliams. Tai viena seniausių augalų rūšių. Gyvena labai ilgai 1000-4000 metų. Pradžioje augęs tik Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje, medis palaipsniui atkeliavo ir į Europą.
Tėvyne laikoma Kinija, Japonija ir Korėja. Laukinių augančių egzempliorių sakoma buvo dar XXa. pradžioje Kinijos pietryčiuose. Šiandien ginkmedis auginamas kaip dekoratyvinis augalas parkuose ir soduose. Lietuvoje labai retas: auginamas Švėkšnos parke, VDU Kauno botanikos sode, Obelynėje ir kitur. Vaistinei žaliavai ruošti auginamas plantacijomis: Tolimuosiuose Rytuose, Pietų Karolinoje, Kinijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
Šeima: Ginkmediniai Ginkgoaceae.
Vaistinė augalinė žaliava Ginkmedžio lapai (Ginkgo folium) skinami nuo medžių arba renkami nukritę, pradėjus gelsti nuo rugsėjo mėn. Džiovinami vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Išdžiovinti lapai būna šviesiai geltonos spalvos.
Kinijoje tūkstančius metų ginkmedis buvo vartojamas kaip preparatas nuo sutrikimų, susijusių su senatve.
Kaupia apie 0,02-0,2 % ginkolidų (diterpenų laktonų kompleksai). Pagrindiniai yra A, B, C ir J ginkolidai. Taip pat kaupia 0,02-0,06 % seskviterpeno bilobalido, 0,5-2 % flavonolinių glikozidų, 0,2-2 % biflavonoidų (amentoflavonas, bilobetinas, ginkgetinas ir kt.), 4-12 % proantocianidinų; organinės rūgštys, karotinoidai, vaškai, vitaminas C.
Flavanoidai organizme veikia kaip antioksidantai ir kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie lemia organizmo senėjimą;
Ginkmedis kovoja su medžiaga, gaminama organizme, kuri vadinama trombocitus aktyvuojančiu faktoriumi. Ši medžiaga skatina kraujo krešėjimą ir cholesterolio kaupimąsi, todėl padidėja aterosklerozės susirgimo tikimybė. Ginkmedis pagerina smegenų kraujotaką, todėl lapai naudojami mąstymui, atminčiai gerinti, esant galvos svaigimui ar spengimui dėl kraujo apytakos sutrikimų. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad pacientams, kurie vartojo nuo 120 iki 240 mg ekstrakto per dieną, žymiai sumažėjo galimybė susirgti Alzhaimerio liga ar silpnaprotyste. Ginkmedis skatina ne tik galvos smegenų kraujotaką, bet ir širdies, akių, varpos. Tyrimai įrodo, kad šis augalas sustiprina tiek vyrų, tiek moterų libido. Ginkmedis buvo vartojamas lytinės funkcijos sutrikimui gydyti, ypač erekcijos sutrikimams, nes atpalaiduojamos kraujagyslės ir taip daugiau kraujo priplūsta į varpą;
Ginkmedis skatina gleivių išsiskyrimą iš bronchų ir plaučių, todėl gerina atsikosėjimą. Jis ilgai buvo vartojamas tuberkuliozei gydyti.
Pašalinis poveikis
Galvos skausmas;
Alerginės odos reakcijos;
Virškinimo sutrikimai.
Draudžiama vartoti
Dėl krešėjimą mažinančio poveikio nerekomenduojama vartoti su panašiai veikiančiais ar kraują skystinančiais vaistais (aspirinas);
Nėštumo ir žindymo metu ginkmedžio geriau nevartoti.
Vartojimas - iš lapų gaunami standartizuoti ekstraktai, kuriose būna iki 30% flavanoidų ir apie 7% terpenų. Dažniausiai vartojamos tabletės, kapsulės, tinktūros, kurių sudėtyje yra šis ekstraktas. Rekomenduojama paros dozė yra iki 240 mg ekstrakto.
G a i r ė s » Ginkmedis | Medžiai | Vaistažolės |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
